Afrika – antrasis pagal dydį (po Azijos) žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, bei Viduržemio ir Raudonosios jūros. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.Manoma, kad Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genčių, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų šiaurės Afrikoje, užėmusią dabartinio Tuniso teritoriją. Pati šaknis afri kildinama iš finikiečių afar („dulkės“) arba berberų ifri („urvas“). Taip pat yra keletas versijų, kildinamų iš lotynų, graikų, egiptiečių kalbų.

Kadangi pusiaujas kerta Afriką beveik ties jos centru, centrinėje žemyno dalyje yra drėgniausia ir nuolat karšta, o einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo klimatas tampa sausesnis ir kontrastingesnis. Afrika yra karščiausias iš visų žemynų. Šiaurės pusrutulyje vasarą vidutinė temperatūra siekia 25–30 °C, Sacharoje – dar karščiau. Čia taip pat yra pasaulio karščio polius – Libijos mieste Azijoje užfiksuota 57,7 °C temperatūra. Žiemą temperatūra nukrenta iki 10–25 °C, o Atlaso kalnuose neretai pasitaiko ir žemesnių nei 0 °C temperatūrų bei sniego. Pietų pusrutulio vasarą temperatūros ten taip pat daug kur viršija 30 °C, tačiau žiemą Pietų Afrikoje dažnai atvėsta žemiau 10 °C, o kalnuotose vietovėse ir pasninga. Ties pusiauju ištisus metus vyrauja 25–30 °C temperatūra.

Kritulių pasiskirstymas labai netolygus: Centrinėje Afrikoje iškrenta nuo 1500–2000 iki 3000–4000 mm (Gvinėjos įlankos pakrantėje) kritulių per metus, Sudano gamtinėje srityje, Vakarų, Rytų ir didžiojoje dalyje Pietų Afrikos iškrenta nuo 1500 mm (arčiau pusiaujo) iki 200 mm (toliau nuo pusiaujo) kritulių. Beveik visi jie iškrenta lietingojo laikotarpioi metu. Sacharoje ir pietinėse dykumose per metus iškrenta mažiau 100 mm kritulių, dažnai gali nelyti kelis metus iš eilės. Šiauriniame ir pietiniame žemyno pakraščiuose iškrenta 600–700 mm kritulių (didžioji dalis – kelių mėnesių bėgyje).

Centrinėje Afrikoje dažnos perkūnijos, šiame regione žaibuoja dažniausiai visame pasaulyje. Likusioje žemyno dalyje dažnos užsitęsusios sausros.

Šiaurinis Afrikos pakraštys įeina į holoarktinę augalijos sritį, teritorija į pietus nuo Sacharos – į paleotropinę sritį, o pietinė dalis – į Kapo augalijos sritį.

Apie 80 % žemyno ploto užima savanos ir dykumos. Jos driekiasi visur, išskyrus Centrinę ir vietomis Vakarų Afriką, bei šiaurinį ir pietinį žemyno pakraščius. Didelius plotus šiaurėje užima Sacharos dykuma bei sparčiai dykumėjanti sausųjų savanų sritis –Sudanas.  Savanos labai skirtingos – nuo žolių kuokštų ir skurdžių krūmokšnių dykumų pakraščiuose iki vešlių žolynų ir retmiškių arčiau pusiaujo. Pusiaujo srityse būdingi drėgnieji tropiniai miškai, kurių pagrindinis masyvas – Kongo džiunglės. Šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose lygumose būdingi subtropiniai krūmynai, pietuose vietomis – stepės, o drėgnuose kalnų šlaituose – visžaliai ir spygliuočių miškai.

Afrika pasižymi savita gyvūnija. Jos savanų plotuose ganosi įvairios stambių žolėdžių rūšys: afrikiniai drambliai,raganosiai, zebrai,žirafos, hipopotamai , įvairios antilopės ir gazelės, afrikiniai buivolai, karpočiai. Juos medžioja liūtai, geopardai, leopardai, hienos, Nilo krokodilai. Daug smulkių graužikų, įvairių paukščių. Džiunglėse stambių gyvūnų mažiau – okapijos, miškiniai drambliai, šimpanzės, gorilos. Sacharoje yra dvikuprių kupranugarių, fenekų, įvairių driežų.